Po paskutinio įrašo, mane ištiko savotiška kūrybinė krizė. Išliejau savo širdį, savo jausmus ir tai, už ką “Nieko nėra geriau“. Kuo dar galima pasidalinti, kai viskas jau išdalinta? 🙂 Taip kaip poezijos kūryba po Aušvičo tragedijos atrodo tiesiog siurrealiai, taip ir mano literatūrinis skonis po paskutinio įrašo atrodo ne ką mažiau… keistai.
Vis tik, gyvenime mėgstu veiklą. Norėjau rašyti “gyvenime kažką daryti reikia“, bet mano patirtis rodo, jog reikėti nieko nereikia. Viskas ir taip padaryta, beliko patiems išsirinkti ir veikti pagal tikruosius savo norus.
Šiandien tikrasis mano noras – truputį pailsėti nuo knygų ir pasidalinti keliomis mintimis bei pastebėjimais apie naujausią hip-hop’o dueto “Run the Jewels“ albumą – “Run the Jewels 2“. Vietoje literatūrinės recenzijos, pateiksiu muzikinį ekskursą, o vietoje įvado pristatau šiokią tokią muzikinę ištraukėlę:
Na, kaip? 🙂 Man iš galvos sunkiai beiškrenta tas RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM RUN ‘EM JEWELS FAST…
Keletas papildomų žodžių ir žodelių apie albumą. Nesu didelis hip-hop’o gerbėjas, bet šis muzikinis etiudas mane tikrai “užkabino“. Pirmą kartą apie narkotikus, prostitutes ir kitus tipinius ghetto gyvenimo niuansus kalbama nebanaliai, su filosofine potekste. Muzikinis fonas ir semplai parinkti lygiai taip pat skoningai, su klasikinei muzikai būdingu preciziškumu. Emocinėje sferoje, pyktis liejasi per kraštus. Tiesa, yra ir iš tiesų nuoširdžių, už širdies griebiančių, beveik sentimentalių pasažų. Niekada hip-hop’as dar neskambėjo taip jaudinančiai! Nieko nėra geriau…
Run the Jewels 2
Knygų sfinksas 