Verslo knygos, kurias reikia paskaityti

K. Yamashita ir S. Spataro – „Išklimpti“ (angl. Unstuck)

Knyga, kuri ryškiai išsiskiria iš kitų verslo kategorijos leidinių. Ji skirta žmonėms, kurie užstrigo klampiame darbo, verslo ar gyvenimo liūne. Tai veiksmų taškų, mažų įrankių, patarimų, užuominų, aliuzijų ir citatų rinkinys, padedantis suprasti, kodėl esame įkalinti ir negalime atsikratyti įstrigimo būsenos. Šis leidinys – kelrodė žvaigždė į laisvę. Jeigu nepatinka tradicinės, nuobodžios verslo knygos, kurių skaitymas ir galiausiai informacijos virškinimas dažnai užtrunka kone amžinybę, rinkitės „Išklimpti“.

Susana Barksdale ir Teri Lundo – „10 žingsnių iki sėkmingo strateginio planavimo“ (angl. 10 Steps to Successful Strategic Planning)

Pavargote nuo nuobodžių, nenuovokių strategavimo knygų? Tai vadovas, kuris atskleis, ką daryti. Kai kuriems strategavimo puristams ji gali pasirodyti pernelyg supaprastinta arba pernelyg išsami mažesnėms įmonėms, tačiau iš tikrųjų ji nusitaiko į aukso viduriuką. Svarbiausia, kad viskas orientuota į priemones, metodus ir realius pavyzdžius, kurie gelbsti peržiūrint ir planuojant verslą.

Connorir Sears – „Kodėl darbas yra keistas“ (angl. Why Work is Weird)
Puikus aprašymas ir modelis žmonių tipų, su kuriais kiekvieną dieną tenka susidurti tipiniame biure ar verslo vingiuose. Ar pažįstate žargonų narkomaną (entuziastą) arba topšunį (dominantą)? Iš vaizdingų aprašymų ir pavyzdžių tikriausiai atpažinsite ne tik kolegas, erzinantį viršininką, bet ir save. Svarbiausias veikėjas –darbo gydytojas (angl. Workdoctor) – pateikia paprastus, bet įžvalgius pastebėjimus apie ligų priežastis ir pataria, kaip jas sustabdyti.

why-work-is-weird

Knyga „Voreno Bafeto kelias“

Kai paėmiau šią knygą į rankas, neturėjau jokios išankstinės nuostatos, nes apie ją bemaž nieko ir nebuvau girdėjęs. Knygos storas juodo fono viršelis su raudonai užrašytu pavadinimu nuteikė solidžiam skaitymui, o 302 puslapių geros kokybės balto popieriaus apimtis leido suvokti jog vienu prisėdimu jos tikrai neperskaitysiu.

Pirmoji knygos dalis pašvęsta Bafeto išsilavinimui ir jį supančiai aplinkai. Bafetas yra fundamentalios analizės „tėvo“ B. Grahamo gabiausiais ir garsiausias mokinys. Bafetas investuodamas teikia pirmenybę fundamentaliai stiprioms (aukšto ROE ir mažo įsiskolinimo) kompanijoms, kurių veiklą paprasta suvokti ir kurias valdo sąžiningi bei kompetentingi vadovai. Tačiau tai dar ne viskas. Paskutinis motyvas, lemiantis investavimą į kompaniją, yra tai, kad perkamų įmonių vertės visuomet yra žymiai didesnės už jų rinkos kainą. O perkant įmonių akcijas smarkiai pigiau negu jos iš tiesų yra vertos, investuotojas sau susikuria tam tikrą „saugumo atsargą“.

Ši „saugumo atsarga“ leidžia ramiai miegoti nekreipiant dėmesio į akcijų kainų svyravimus. Deja, ne visuomet rinkose galima surasti „saugumo atsargą“. Jei taip atsitinka, Bafetas nesibodi investuoti ir į obligacijų rinką. Tik čia vėlgi – ieškoma pernelyg smarkiai nuvertintų obligacijų. Visa tai paįvairinama „sutelktinio investavimo“ sąvoka, kuri iš esmės prieštarauja šiuolaikinei portfelio valdymo teorijai.Ši Bafeto investavimo filosofija gausiai iliustruojama pirktų kompanijų pavyzdžiais ir jų paviršutine analize, leidžiančią skaitytojui susidaryti apibendrintą vaizdą. Knyga paįvairinama tikrai šauniomis Bafeto frazėmis.

Išvada. Tai gera dovana pradedančiajam investuotojui, kuris nėra skaitęs apie V. Bafetą ir kuris bent pradžiai nenori užversti savo galvos įvairiomis formulėmis. Visgi man vieną balą atėmė neteisingas vertimas “fondų rinkos” ir pernelyg didelis tų pačių kompanijų akcentavimas nerodant konkrečių rodiklių skaičiavimų, įmonių ataskaitų ir kitos fundamentaliai analizei reikalingos informacijos.

Kitą balą atėmė tai, kad knygos gale autorius netiesiogiai įvardijo savo valdomą vertės fondą, taip nepraleisdamas galimybės pasireklamuoti. Visi žinome, kad gera investicija nebūtinai būna amžina, tačiau atsakymo arba bent prielaidų, o kada gi parduoti investicijas, knygoje nėra.

Visus Bafeto, kaip vertės investuotojo, fundamentalius principus galite surasti B. Grahamo knygoje „The Intelligent Investor: The Definitive Book on Value Investing“, kuri investuotojų vadinama tiesiog Biblija. Ją nesunkiai galite pasisiųsti iš Amazon.com ir ji su atsiuntimu kainuoja netgi mažiau negu čia aprašyta knyga.

voreno-bafeto-kelias

Akis atveriančios knygos apie verslą

Esu didelis pozityvaus mąstymo šalininkas. Vis dėlto, vien tik galvojimas apie teigiamus dalykus gali padaryti žalos – žmogus ima nebematyti tikrovės. Pasakysiu kitaip: mes negalime įnešti teigiamą indėlį į pasaulį, jei nežinome koks tas pasaulis yra. Žemiau išvardiju dešimt knygų, kurios perteikia verslo realijas.

Darrell Huff “How to Lie With Statistics” (1954 m). Klasika tapusioje knygoje aiškinama kaip verslo žmonės, politikai ir žiniasklaidos atstovai piktnaudžiauja “tiesa” visuomenės atžvilgiu. Kaip tikrovės testas, ši knyga padės neapsigauti nuo kitų skleidžiamo melo. Kaip ginklas, išmoksite manipuliuoti kitais.

Robert Sutton “The No Asshole Rule” (2007 m). Sunku paneigti faktą, jog kai kurie žmonės yra paprasčiausi šikniai ir galbūt vieną dieną mums teks su jais dirbti. Keiksmažodis knygos pavadinime perteikia kūrinio intonaciją ir autoriaus stilių, tuo tarpu turinys pilnas įvairių priemonių, kaip išvengti, pralenkti ir netgi pašalinti minėto tipo žmones.

Timothy Ferriss “The 4-Hour Workweek” (2009 m). Sunkus darbas ir ilgos valandos yra raktas į sėkmę, tiesa? Na, galbūt ir ne. Plačiai liaupsintoje (ir kritikuotoje) knygoje Timothy siūlo permąstyti darbo koncepciją ir atskleidžia liūdną tiesą – 90 proc. to, ką darote, nėra taip svarbu kaip jums atrodo. Tik dešimtadalį laiko judame tikslų link.

Laurence Peter “The Peter Principle” (1969 m). Autorius paaiškina, jog kiekvienas organizacijos hierarchijoje – pradedant studentu-praktikantu ir baigiant šalies prezidentu – neišvengiamai pasiekia nekompetencijos lygį. Todėl mokyklose pilna neišprusimo, o vyriausybėje – anarchijos.

Stanley Big “Crazy Bosses” (2007 m). Žiniasklaida turi polinkį pernelyg sureikšminti stambių verslų vadovų pastangas, tarytum, jie būtų milžinai, o mes – paprasti mirtingieji. Knygos autorius perteikia tamsiąją korporacinių privilegijų pusę, kurioje pilna narcisizmo, psichopatijos bei paranojos.

The 4-Hour Workweek