Buvęs ilgametis BBC korespondentas Maskvoje Martinas Sixsmithas knygoje „Putino nafta”, remdamasis pokalbiais su „Jukos“ byloje aktyviai dalyvavusiais žmonėmis, gausybe informacijos, dėlioja Rusijos naftos išteklių privatizavimo istoriją, kurioje susipynė milijardinių sumų judėjimai, įnirtinga kova dėl valdžios ir nusikaltimai.
Kartu su keliais bendraminčiais Chodorkovskis pasinaudojo Sovietų Sąjungos griūties metu atsiradusiomis galimybėmis pradėti vystyti savo verslą ir griebėsi įvairiausių, net ir rizikingiausių idėjų.
Vėliau apetitas tik augo. Įkurtas bankas, o pasinaudojus palankia situacija, kai Borisas Jelcinas buvo priverstas leisti nacionalizuoti įvairius strateginius objektus, taip padėjęs pamatus oligarchų klasei, Chodorkovskis tvirtai žengė ir į naftos pasaulį. Įkūrus „Jukos“ Chodorkovskis tapo vienu iš įtakingiausių šalies verslininkų, – ambicingas, tiksliai apskaičiuojantis žingsnius ir naudodamasis plačiomis pažintimis jis sparčiai kilo į viršūnę.
Ir tuomet atėjo Vladimiras Putinas.
Knygoje „Putino nafta“ pateikiamos kelios versijos apie Putino ir Chodorkovskio konflikto pradžią. Teigiama, kad iš pradžių tai buvo daugiau verslo interesai. Putinas norėjo savo dalies naftos versle, ir ją, kaip teigia autorius, remdamasis įvairiais šaltiniais, gavo. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ryškėjo Chodorkovskio politinės ambicijos, o žiniasklaidoje atvirai imta kalbėti apie tai, kad 2008 metais jis ketina balotiruotis į prezidento postą. Putinas to negalėjo leisti.
Skaitant šią knygą prieš akis iškyla sąmokslais, nusikaltimais, nuožmia kova dėl valdžios persunktas Rusijos politikos ir verslo pasaulis. Kuriame viskas privalo būti pavaldu Putinui, o tam nepaklususieji sulaukia griežtos bausmės. Ir visi tai puikiai žino – kaip pavyzdys rodomas Romanas Abramovičius, kuris sutiko daryti nuolaidas Kremliui ir, kaip teigiama, taip pat galbūt prisidėjo prie plano sutriuškinti „Jukos“ įvykdymo. Chodorkovskiui nepadėjo nei didžiuliai turtai, nei sąjungininkai to paties Putino komandoje ar įtakingi draugai Vakaruose.
Sixsmithas pažymi, kad Chodorkovskis savo metu buvo negailestingas verslininkas, kad kai kurie naftos sandoriai iš tiesų kelia abejonių, tačiau visa tai užgožia „Jukos“ vadovo siekis Rusiją paversti demokratine valstybe be korupcijos. Tačiau čia pat aprašomi kai kurie Chodorkovskio verslo metodai bei galų gale jo atėjimo į naftos verslą aplinkybės verčia manyti, kad jis ir pats buvo tobula korupcinės Rusijos verslo sistemos dalis.
Kažin, ar perskaičius „Putino naftą“ galima bus pasakyti, kad tapo galutinai aišku, kaip vyko Chodorkovskio įkalinimo ir jo verslo sunaikinimo istorija. Greičiausiai klausimų kils dar daugiau. Na, o matant, kaip „Jukos“ istorija šiuo metu rutuliojasi toliau, bei stebint naujus V.Putino siekius įtvirtinti savo rankose totalinę valdžią, „Putino nafta“ padeda susidaryti neblogą kontekstinį vaizdą apie Rusijos verslo ir politikos sintezės liūną.
Knygų sfinksas 