Tikriausiai daugeliui yra tekę keliauti autostopu. Prisipažinsiu, man tai – viena iš pačių nemaloniausių patirčių. Galbūt taip yra dėl pernelyg žemos savivertės: mašiną stabdytis man neišpasakytai gėda (tik pagalvok, kiek menamų sunkumų pridarau žmonėms) ir dėl to visą kelią bandau apipilti tuometinį mano geradarį pačiais gražiausiais palaiminimais. Vis tik, vargu ar daug kam iš Jūsų yra tekę pakeliauti kosmostopu po galaktiką. Būtent tai padaryti kviečia britų rašytojas Douglas Adams savo knygoje.
Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką: knygos (ne)recenzija
Asmeniškai, aš labai pavargau nuo tų krūvų internetinių puslapių, kuriose knygos pristatomos taip “tep – šlep“, nei į tvorą nei į mietą. Aišku, tikrai negaliu garantuoti, jog man pavyks išvengti tų pačių klaidų ir klystkelių, kurie man pačiam taip įkyrėjo. Bet pasistengti pabandysiu.
“Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“, nepaisant ilgo pavadinimo, yra pernelyg trumpa knyga. Tikrai, skaičiau anglišką ~600 puslapių versiją, kurioje sutalpinta ne vien pirmoji iš šešių autoriaus opus magnum dalių. Deja, lietuviškoji “vadovo“ versija – visai mažytė. Galbūt tai dėl to, jog savosios galaktikos mes taip gerai neištyrinėjome, kaip britai? Vargu. Žodžiu, knyga – neišpasakytai nuostabi, viena geriausių ir JUOKINGIAUSIŲ mano skaitytų gyvenime. Žodį “juokingiausių“ pabrėžiu norėdamas šią mintį pabrėžti. Akivaizdu, ar ne? Šmaikštu? Nelabai. 😦
Kadangi mano žodžiai – vaiduokliai tikrai nepadarys knygai tos garbės, kuri jai teisėtai priklauso, likusį laiką (mes čia ką, riboto eterio televizijos laidoje, ar ką?) norėčiau paskirti žodžio “maždaug“ kontempliacijai. Tai vat, kontepliuojam… 😉
Knygų sfinksas 