Knygos merginoms: verta pirkti ar šlamštas?

knygos merginoms dažniausiai sakoma įvardijant knygas, kuriose rašoma apie paauglišką meilę, santykius su draugėmis, tėvais ir vaikinais. Nors knygos merginoms negalėtų būti įvertinta kaip vertinga literatūra, ne visos knygos iš merginų knygų lentynos yra visiškai niekam tikę. Kaip visai įdomias knygas išskirčiau Christina Butcher ‘Šukuosenos’ ir Robert Jones ‘Makiažas per 5 / 10 / 15 minučių’. Šios knygos merginoms tikrai naudingos, nes jose rašomi labai konkretūs patarimai, kuriais verta pasinaudoti. Be abejo, kaip ir viską, taip ir panašius patarimus galima rasti internete, bet šiose knygose informacija labai patogiai surinkta ir susisteminta, todėl nusipirkę knygą visus naudingus patarimus turėsite vienoje vietoje. Ko nerekomenduoju pirkti? Tikrų tikriausias pinigų išmetimas į balą yra Agnės Gilytės knyga ‘Teen’. Labai gaila, bet jos patarimai yra nuvalkioti – jie buvo nuvalkioti jau prieš 10 metų, todėl abejoju, ar kas nors nėra tokių patarimų girdėję, o juos pritaikyti savo gyvenime turbūt norėtų vienas paauglys iš tūkstančio. Jei atvirai, manau, kad kur kas geresnė investiciją netgi pirkti žurnalus, ‘Ikona’ ar ‘Cosmopolitan’ gyvenimo ir stiliaus klausimais pakonsultuos kur kas geriau.

Vertos dėmesio knygos apie verslą

Tęsiu pranešimus, kokios vertos dėmesio knygos yra pasirodę ir ką verta paskaityti. Viena iš įdomių knygų yra Allyson Lewis parašyta knyga „Septynių minučių skirtumas. Maži žingsniai į didelius pokyčius“ yra apie tai, kaip efektyviai išnaudoti laiką, per kurį koncentruojamės į kokią nors idėją. Rašytoja teigia, kad žmogus sukoncentruoja dėmesį į kokį nors darbą ar idėją 7 minutėms, o po to dėmesys pradeda blėsti. Ji aiškina, kaip keisti savo gyvenimą, atsižvelgiant į tas 7 minutes. Vertos dėmesio knygos mus pasiekė ir iš JAV. Amerikiečių parašyta Paulas R. DiModica knyga „Išankstinio pardavimo vertė“ galbūt ne visiškai atitinka europietišką verslo suvokimą, bet knygoje gausu patarimų apie pardavimus, idėjų pristatymus ir panašius dalykus, kurie pravers ne vien verslininkams. O štai Robertas Cravenas suskaičiavo, kad per dieną mus pasiekia 4 tūkst. rinkodaros pranešimų. Savo knygoje „Šviesi rinkodara“ jis pataria, kaip išsiskirti iš konkurentų ir įgyvendinti savo tikslus. Savo knygoje jis aiškiai parašo metodus, priemones ir klausimus, į kuriuos turėtumėte atsakyti, jei norite sukurti ir puoselėti sėkmingą verslą.

Verslo knygos, kurias reikia paskaityti

K. Yamashita ir S. Spataro – „Išklimpti“ (angl. Unstuck)

Knyga, kuri ryškiai išsiskiria iš kitų verslo kategorijos leidinių. Ji skirta žmonėms, kurie užstrigo klampiame darbo, verslo ar gyvenimo liūne. Tai veiksmų taškų, mažų įrankių, patarimų, užuominų, aliuzijų ir citatų rinkinys, padedantis suprasti, kodėl esame įkalinti ir negalime atsikratyti įstrigimo būsenos. Šis leidinys – kelrodė žvaigždė į laisvę. Jeigu nepatinka tradicinės, nuobodžios verslo knygos, kurių skaitymas ir galiausiai informacijos virškinimas dažnai užtrunka kone amžinybę, rinkitės „Išklimpti“.

Susana Barksdale ir Teri Lundo – „10 žingsnių iki sėkmingo strateginio planavimo“ (angl. 10 Steps to Successful Strategic Planning)

Pavargote nuo nuobodžių, nenuovokių strategavimo knygų? Tai vadovas, kuris atskleis, ką daryti. Kai kuriems strategavimo puristams ji gali pasirodyti pernelyg supaprastinta arba pernelyg išsami mažesnėms įmonėms, tačiau iš tikrųjų ji nusitaiko į aukso viduriuką. Svarbiausia, kad viskas orientuota į priemones, metodus ir realius pavyzdžius, kurie gelbsti peržiūrint ir planuojant verslą.

Connorir Sears – „Kodėl darbas yra keistas“ (angl. Why Work is Weird)
Puikus aprašymas ir modelis žmonių tipų, su kuriais kiekvieną dieną tenka susidurti tipiniame biure ar verslo vingiuose. Ar pažįstate žargonų narkomaną (entuziastą) arba topšunį (dominantą)? Iš vaizdingų aprašymų ir pavyzdžių tikriausiai atpažinsite ne tik kolegas, erzinantį viršininką, bet ir save. Svarbiausias veikėjas –darbo gydytojas (angl. Workdoctor) – pateikia paprastus, bet įžvalgius pastebėjimus apie ligų priežastis ir pataria, kaip jas sustabdyti.

Martin Sixsmith „Putino nafta“

Buvęs ilgametis BBC korespondentas Maskvoje Martinas Sixsmithas knygoje „Putino nafta”, remdamasis pokalbiais su „Jukos“ byloje aktyviai dalyvavusiais žmonėmis, gausybe informacijos, dėlioja Rusijos naftos išteklių privatizavimo istoriją, kurioje susipynė milijardinių sumų judėjimai, įnirtinga kova dėl valdžios ir nusikaltimai.

Kartu su keliais bendraminčiais Chodorkovskis pasinaudojo Sovietų Sąjungos griūties metu atsiradusiomis galimybėmis pradėti vystyti savo verslą ir griebėsi įvairiausių, net ir rizikingiausių idėjų.

Vėliau apetitas tik augo. Įkurtas bankas, o pasinaudojus palankia situacija, kai Borisas Jelcinas buvo priverstas leisti nacionalizuoti įvairius strateginius objektus, taip padėjęs pamatus oligarchų klasei, Chodorkovskis tvirtai žengė ir į naftos pasaulį. Įkūrus „Jukos“ Chodorkovskis tapo vienu iš įtakingiausių šalies verslininkų, – ambicingas, tiksliai apskaičiuojantis žingsnius ir naudodamasis plačiomis pažintimis jis sparčiai kilo į viršūnę.

Ir tuomet atėjo Vladimiras Putinas.

Knygoje „Putino nafta“ pateikiamos kelios versijos apie Putino ir Chodorkovskio konflikto pradžią. Teigiama, kad iš pradžių tai buvo daugiau verslo interesai. Putinas norėjo savo dalies naftos versle, ir ją, kaip teigia autorius, remdamasis įvairiais šaltiniais, gavo. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ryškėjo Chodorkovskio politinės ambicijos, o žiniasklaidoje atvirai imta kalbėti apie tai, kad 2008 metais jis ketina balotiruotis į prezidento postą. Putinas to negalėjo leisti.

Skaitant šią knygą prieš akis iškyla sąmokslais, nusikaltimais, nuožmia kova dėl valdžios persunktas Rusijos politikos ir verslo pasaulis. Kuriame viskas privalo būti pavaldu Putinui, o tam nepaklususieji sulaukia griežtos bausmės. Ir visi tai puikiai žino – kaip pavyzdys rodomas Romanas Abramovičius, kuris sutiko daryti nuolaidas Kremliui ir, kaip teigiama, taip pat galbūt prisidėjo prie plano sutriuškinti „Jukos“ įvykdymo. Chodorkovskiui nepadėjo nei didžiuliai turtai, nei sąjungininkai to paties Putino komandoje ar įtakingi draugai Vakaruose.

Sixsmithas pažymi, kad Chodorkovskis savo metu buvo negailestingas verslininkas, kad kai kurie naftos sandoriai iš tiesų kelia abejonių, tačiau visa tai užgožia „Jukos“ vadovo siekis Rusiją paversti demokratine valstybe be korupcijos. Tačiau čia pat aprašomi kai kurie Chodorkovskio verslo metodai bei galų gale jo atėjimo į naftos verslą aplinkybės verčia manyti, kad jis ir pats buvo tobula korupcinės Rusijos verslo sistemos dalis.

Kažin, ar perskaičius „Putino naftą“ galima bus pasakyti, kad tapo galutinai aišku, kaip vyko Chodorkovskio įkalinimo ir jo verslo sunaikinimo istorija. Greičiausiai klausimų kils dar daugiau. Na, o matant, kaip „Jukos“ istorija šiuo metu rutuliojasi toliau, bei stebint naujus V.Putino siekius įtvirtinti savo rankose totalinę valdžią, „Putino nafta“ padeda susidaryti neblogą kontekstinį vaizdą apie Rusijos verslo ir politikos sintezės liūną.

Knyga „Voreno Bafeto kelias“

Kai paėmiau šią knygą į rankas, neturėjau jokios išankstinės nuostatos, nes apie ją bemaž nieko ir nebuvau girdėjęs. Knygos storas juodo fono viršelis su raudonai užrašytu pavadinimu nuteikė solidžiam skaitymui, o 302 puslapių geros kokybės balto popieriaus apimtis leido suvokti jog vienu prisėdimu jos tikrai neperskaitysiu.

Pirmoji knygos dalis pašvęsta Bafeto išsilavinimui ir jį supančiai aplinkai. Bafetas yra fundamentalios analizės „tėvo“ B. Grahamo gabiausiais ir garsiausias mokinys. Bafetas investuodamas teikia pirmenybę fundamentaliai stiprioms (aukšto ROE ir mažo įsiskolinimo) kompanijoms, kurių veiklą paprasta suvokti ir kurias valdo sąžiningi bei kompetentingi vadovai. Tačiau tai dar ne viskas. Paskutinis motyvas, lemiantis investavimą į kompaniją, yra tai, kad perkamų įmonių vertės visuomet yra žymiai didesnės už jų rinkos kainą. O perkant įmonių akcijas smarkiai pigiau negu jos iš tiesų yra vertos, investuotojas sau susikuria tam tikrą „saugumo atsargą“.

Ši „saugumo atsarga“ leidžia ramiai miegoti nekreipiant dėmesio į akcijų kainų svyravimus. Deja, ne visuomet rinkose galima surasti „saugumo atsargą“. Jei taip atsitinka, Bafetas nesibodi investuoti ir į obligacijų rinką. Tik čia vėlgi – ieškoma pernelyg smarkiai nuvertintų obligacijų. Visa tai paįvairinama „sutelktinio investavimo“ sąvoka, kuri iš esmės prieštarauja šiuolaikinei portfelio valdymo teorijai.Ši Bafeto investavimo filosofija gausiai iliustruojama pirktų kompanijų pavyzdžiais ir jų paviršutine analize, leidžiančią skaitytojui susidaryti apibendrintą vaizdą. Knyga paįvairinama tikrai šauniomis Bafeto frazėmis.

Išvada. Tai gera dovana pradedančiajam investuotojui, kuris nėra skaitęs apie V. Bafetą ir kuris bent pradžiai nenori užversti savo galvos įvairiomis formulėmis. Visgi man vieną balą atėmė neteisingas vertimas “fondų rinkos” ir pernelyg didelis tų pačių kompanijų akcentavimas nerodant konkrečių rodiklių skaičiavimų, įmonių ataskaitų ir kitos fundamentaliai analizei reikalingos informacijos.

Kitą balą atėmė tai, kad knygos gale autorius netiesiogiai įvardijo savo valdomą vertės fondą, taip nepraleisdamas galimybės pasireklamuoti. Visi žinome, kad gera investicija nebūtinai būna amžina, tačiau atsakymo arba bent prielaidų, o kada gi parduoti investicijas, knygoje nėra.

Visus Bafeto, kaip vertės investuotojo, fundamentalius principus galite surasti B. Grahamo knygoje „The Intelligent Investor: The Definitive Book on Value Investing“, kuri investuotojų vadinama tiesiog Biblija. Ją nesunkiai galite pasisiųsti iš Amazon.com ir ji su atsiuntimu kainuoja netgi mažiau negu čia aprašyta knyga.

Giedriaus Drukteinio „Lyderiai: 50 sėkmės istorijų“

Žurnalistas, rašytojas, etiketo žinovas – tai Giedrius Drukteinis, kuris buvo anksčiau minimas tarp pretendentų užimti Kultūros ministerijos vadovo kėdę.  Tai spalvinga asmenybė, šiais metais pristatanti naujausią savo knygą – „Lyderiai: 50 sėkmės istorijų“.

Kaip prisipažino pats autorius, iš knygoje publikuojamų 50 garsiausių prekinių ženklų sukūrimo istorijų, 18 pasakojimų jau buvo anksčiau publikuoti žurnale „Verslo klasė“.

G. Drukteinis knygoje pasakoje tokių garsių kompanijų kaip „Coca-cola“, „Hugo Boss“, „Adidas“ (ir t. t.) sukūrimo istorijas, kurios yra tikrai įkvepiančios. Žinojote, kad „Adidas“ ir „Puma“ įkūrėjai buvo broliai, paskutiniais savo gyvenimo metais vienas su kitu nebendravę? Jie tik džiaugėsi vienas kito nesekmėmis. O nutuokėt, kad „Hugo Boss“ prekinis vardas verslo pradžioje Vokietijos naciams siuvo uniformas?

Tai tik maža dalis įdomių istorijų, kurios atskleidžia ne tik to meto politinę bei ekonominę situaciją, bet ir pačių verslininkų asmenybes, iš kurių galima pasisemti daug patirties.

Svarbu yra tai, kad knyga parašyta nenuobodžiu stiliumi, o pagardinta smulkmenomis. Kartais ir pikantiškomis.

Žinoma, galima klausti, kodėl mums reikia skaityti apie prekinius ženklus ir jų sukūrimo istorijas? Pats autorius knygoje teigia, kad mes to nenorėdami kiekvieną dieną susiduriame su šimtais prekinių ženklų: juk kiekvienas daiktas, kuri naudojama, kiekvienas drabužis, kurį dėvime, yra verslo dalis. Dalis prekinio ženklo, kurio galbūt jūs dar nežinote. O prekinių ženklų naudojimas atskleidžia mūsų pažiūras bei formuoja nuomonę apie kitus.

Puiki knyga laisvalaikio skaitymui.

Knygos anotacija:

„Coca-cola“, „Lego“, „Sony“, „Johnson&Johnson“, „KFC“, „Kellog‘s“, „Philips“ – kasdien išvystame mažiausiai penkis tūkstančius prekių ženklų ant maisto ir vaistų pakuočių, drabužių etikečių, automobilių grotelių, elektroninių prietaisų, pastatų, lėktuvų, net ginklų. Prekių ženklai mus pasitinka parduotuvėse ir restoranuose, kreipiasi į mus iš televizorių ir radijo imtuvų, liejasi iš mylimųjų burnų, šmėžuoja prieš akis žaidžiant su vaikiškais žaislais. Ką vis dėlto prekių ženklai reiškia ir kas juos sukūrė? Kas buvo tie žmonės, kurių vardus kasdien valgome, geriame, avime, mūvime, vairuojame ir įjungiame? Kas skatino tuos prekių ženklų kūrėjus tapti tuo, kuo tapo? Paskaitykite – jų istorijos įtraukia kaip nuotykių romanas, o iš jų ieškojimų, klaidų, nuopuolių ir sėkmės galima daug ko išmokti.

O čia skaitykite, jei domina paskolos internetu.

Akis atveriančios knygos apie verslą

Esu didelis pozityvaus mąstymo šalininkas. Vis dėlto, vien tik galvojimas apie teigiamus dalykus gali padaryti žalos – žmogus ima nebematyti tikrovės. Pasakysiu kitaip: mes negalime įnešti teigiamą indėlį į pasaulį, jei nežinome koks tas pasaulis yra. Žemiau išvardiju dešimt knygų, kurios perteikia verslo realijas.

Darrell Huff “How to Lie With Statistics” (1954 m). Klasika tapusioje knygoje aiškinama kaip verslo žmonės, politikai ir žiniasklaidos atstovai piktnaudžiauja “tiesa” visuomenės atžvilgiu. Kaip tikrovės testas, ši knyga padės neapsigauti nuo kitų skleidžiamo melo. Kaip ginklas, išmoksite manipuliuoti kitais.

Robert Sutton “The No Asshole Rule” (2007 m). Sunku paneigti faktą, jog kai kurie žmonės yra paprasčiausi šikniai ir galbūt vieną dieną mums teks su jais dirbti. Keiksmažodis knygos pavadinime perteikia kūrinio intonaciją ir autoriaus stilių, tuo tarpu turinys pilnas įvairių priemonių, kaip išvengti, pralenkti ir netgi pašalinti minėto tipo žmones.

Timothy Ferriss “The 4-Hour Workweek” (2009 m). Sunkus darbas ir ilgos valandos yra raktas į sėkmę, tiesa? Na, galbūt ir ne. Plačiai liaupsintoje (ir kritikuotoje) knygoje Timothy siūlo permąstyti darbo koncepciją ir atskleidžia liūdną tiesą – 90 proc. to, ką darote, nėra taip svarbu kaip jums atrodo. Tik dešimtadalį laiko judame tikslų link.

Laurence Peter “The Peter Principle” (1969 m). Autorius paaiškina, jog kiekvienas organizacijos hierarchijoje – pradedant studentu-praktikantu ir baigiant šalies prezidentu – neišvengiamai pasiekia nekompetencijos lygį. Todėl mokyklose pilna neišprusimo, o vyriausybėje – anarchijos.

Stanley Big “Crazy Bosses” (2007 m). Žiniasklaida turi polinkį pernelyg sureikšminti stambių verslų vadovų pastangas, tarytum, jie būtų milžinai, o mes – paprasti mirtingieji. Knygos autorius perteikia tamsiąją korporacinių privilegijų pusę, kurioje pilna narcisizmo, psichopatijos bei paranojos.

Run the Jewels 2

Po paskutinio įrašo, mane ištiko savotiška kūrybinė krizė. Išliejau savo širdį, savo jausmus ir tai, už ką “Nieko nėra geriau“. Kuo dar galima pasidalinti, kai viskas jau išdalinta? 🙂 Taip kaip poezijos kūryba po Aušvičo tragedijos atrodo tiesiog siurrealiai, taip ir mano literatūrinis skonis po paskutinio įrašo atrodo ne ką mažiau… keistai.

Vis tik, gyvenime mėgstu veiklą. Norėjau rašyti “gyvenime kažką daryti reikia“, bet mano patirtis rodo, jog reikėti nieko nereikia. Viskas ir taip padaryta, beliko patiems išsirinkti ir veikti pagal tikruosius savo norus.

Šiandien tikrasis mano noras – truputį pailsėti nuo knygų ir pasidalinti keliomis mintimis bei pastebėjimais apie naujausią hip-hop’o dueto “Run the Jewels“ albumą – “Run the Jewels 2“. Vietoje literatūrinės recenzijos, pateiksiu muzikinį ekskursą, o vietoje įvado pristatau šiokią tokią muzikinę ištraukėlę:

Na, kaip? 🙂 Man iš galvos sunkiai beiškrenta tas RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM JEWELS FAST, RUN ‘EM RUN ‘EM JEWELS FAST…

Keletas papildomų žodžių ir žodelių apie albumą. Nesu didelis hip-hop’o gerbėjas, bet šis muzikinis etiudas mane tikrai “užkabino“. Pirmą kartą apie narkotikus, prostitutes ir kitus tipinius ghetto gyvenimo niuansus kalbama nebanaliai, su filosofine potekste. Muzikinis fonas ir semplai parinkti lygiai taip pat skoningai, su klasikinei muzikai būdingu preciziškumu. Emocinėje sferoje, pyktis liejasi per kraštus. Tiesa, yra ir iš tiesų nuoširdžių, už širdies griebiančių, beveik sentimentalių pasažų. Niekada hip-hop’as dar neskambėjo taip jaudinančiai! Nieko nėra geriau…

Run the Jewels 2

Išmokite būti laimingi

“Išmokite būti laimingi“ – tai Paul McKenna knyga, išleista 2012 m.

Aprašymas:

“Būti laimingu paprasta, o
Būti nelaimingu sunku.”

Tai psichologinė knyga, mokanti, kaip žmogus gali padėti pats sau. Padėti būti laimingu. O pasirodo, kad tai nėra įgimtas dalykas – arba esi laimės kūdikis arba ne. Nes laimės reikia mokytis.

Tai konkreti ir praktiška knyga, kur aprašomos įvairios technikos, padedančios tapti kitokiu, kitaip žvelgti į supančią aplinką ir į pasaulį. O tai pasirodo visai nesudėtinga – pavyzdžiui – labai daug lemia mūsų laikysena. Ir iš tikrųjų, pagalvojau, kai eini aukštai iškelta galva, žiūri aukštyn į medžių viršūnes, dangų, pasikeičia ir nuotaika. Platybės suteikia laimės pojūtį. Pabandyk 🙂

Kai kurie dalykai buvo žinomi ir praktikuojami, o kai ką atradau visiškai naujo, bet veiksmingo, padedančio atsikratyti nemalonios būsenos, įvykių šešėlio ir neigiamų emocijų.

Turiu pripažinti, kad nemažai žmonių yra nusiteikę, kad jie niekada nebus laimingi, juos visda persekios nelaimės. O juk toks mąstymas užprogramuoja žmogų nemalonumams, tampi irzlus, nedraugiškas ir piktas. Visi pradeda Tavęs šalintis, nusisuka, o kai lieki vienas dar kartą pripažįsti – gimiau po nelaiminga žvaigžde.

Perskaičius knygą norisi būti geresniam, nuolaidesniam. Išmoksti valdyti savo mintis, įsiklausyti į save, susipažinti su savo vidumi. Nors knyga nėra labai išsami (galėtų būti daugiau praktinių pavyzdžių), tačiau ji moko, o tai ir yra svarbiausia. Nepatiko knygos viršelis – autoriaus nuotrauka ant jo man atrodo gan keistai…

Patiko autoriaus pateikiama sena kinų patarlė, kurią išgirdau pirmą kartą:

„Jei norite būti laimingi valandą – prigulkite pogulio.
Jei norite būti laimingi vieną dieną – eikite žuvauti.
Jei norite būti laimingi vienus metus – gaukite palikimą.
Jei norite būti laimingi visą gyvenimą – padėkite kitiems“.

WM. Paul Young – “Kryžkelės“

Atleiskite, prašau –

Šiandien įmantraus

Pavadinimo nesugalvojau –

Pagaliau…

Mjo… Matau, kad ne kažką čia. Jei ir reikėtų ko atsiprašyti, tai mano Mūzos, kuri šiaip jau man labai dosni ir, žinoma, Jūsų už šį eilėraštį. 🙂 Tikiu, kad kada nors atrasiu jame prasmę ir grožį (tas paskutinis “pagaliau…“ šiek tiek mįslingos vilties teikia, bet šiandien gėdijuosi neskyręs daugiau laiko savo kūrybinio prado puoselėjimui. Bet dar ne vakaras, dar ne vėlu, ir rimas kitas neatneš gal tiek bėdų. Na va, truputį sklandžiau. Kažko vis trūksta… Ko? Ai, jo. Ne, baigiu, rimtai. Einu prie knygos – šiandien tikrai įdomią turiu Jums paruošęs. 🙂

Pristatau Jums amerikiečių rašytoj WM. Paul Young knygą – “Kryžkelės“. Truputis priešistorės: ilgą laiką niekaip nesupratau, ką reiškia tas WM. prie autoriaus vardo. Ačiū daugiau/mažiau visagaliam internetui, radau atsakymą. Teks paklikint šią nuorodą, jei norite jį sužinoti taip pat kaip kadaise norėjau aš.

Antra įdomybė – išieškojau daugelį knygynų bandydamas surasti tą mistinę “Trobelę“. Ne pačią trobelę, o knygą “Trobelė“. Taip ir neradau. Gal kas galite padėti? Tikrai laukčiau pasiūlymų praleisti naktį kartu komentarų skiltyje. *Random sexual innuendo*

Pagaliau jaučiuosi įėjęs į tinkamą minčių higienos būvį, kad galėčiau plačiau papasakoti apie knygą. Siužetas trumpai yra toks: Vyrukas praeitame gyvenime lėbavo, po siaubingos akcidencijos pateko į Komą ir ėmė keliauti po savo paties Sąmonės užkaborius. Ten jis sutiko Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią, kuri knygoje gražiai vadinama Senele. “Kryžkelėse“ mane itin sudomino dvasinio atgimimo ir net nubudimo motyvas (gražiai paradoksalu, jog jis įvyko literatūriniam subjektui fiziškai nugrimzdus į komą), kurio niuansai – tikiuosi – sudomins ir Jus. Beje, knygai jaučiuosi išties skolingas: ji padėjo man rasti tiesesnį kelią į autentišką santykį su krikščioniškuoju Dievu, ypač – su Šventąja Dvasia. Ačiū jai ir už šiuolaikiškus Meilės įvaizdžius.

Bijau, kad lendu į pernelyg asmeniškas ir privačias savo paties valdas – nenoriu išgąsdinti, todėl tuo šią recenziją ir baigsiu. Linkėjimai, geriausi norai ir šilumos bangelė jau keliauja pas Tave! 🙂